Pokalbis su Virginija

Kaip ir kiekvieną mėnesį, kalbiname inspiruojančią ir įdomią asmenybę. Šį kartą, tvarumu garsiai nesigirianti, bet visus mus galinti įkvėpti savo mintimis ir įpročiais bei pačios sukurtais projektais, Virginija papasakos, iš kur semiasi energijos ir idėjų savo veikloms įgyvendinti. Beje, viena iš tų veiklų - Jūsų jau pamėgtos ir antram gyvenimui prikeltos PALAPINĖS. Tikimės, išgirsti daugiau ir apie šios idėjos gimimą! 

Jei sudominom, ką dar Virginija slepia plačioj savo kišenėje, skaityk toliau!

1. Ką veiki gyvenime?

Šiuo metu užsiimu labai įvairiomis veiklomis ir man tas patinka. 

Beveik dešimt metų dirbau vaiko teisių srityje. Darbas buvo įdomus, bet monotoniškas ir lydimas neigiamų emocijų. Nepaisant to patyriau ir išgirdau daug įdomių istorijų, o istorijos man labai patinka, ir tai buvo geroji šio darbo pusė.

Prieš trejus metus kardinaliai pakeičiau profesinę sritį ir atsidūriau režisieriaus  Šarūno Barto kino projekte “Sutemose”. Visiškai kitokia darbo specifika, kitokia sritis, požiūris, energija atvėrė akis ir labai daug ko išmokė, suteikė drąsos, įgalino veikti. Todėl po daugiau nei metus trukusio projekto, pasilikau kine, o šalia dar prisijungė teatras. Su draugais įkūrėme VšĮ Darbininkai ir kuriame teatro spektaklius, tad, kai tik atsivers teatro scena  kviečiu į spektaklį - diskusiją “Mongoliją” apie Dauno sindromą. Taip pat į spektaklį “Emigrantai” ir kitus naujai kuriamus mūsų projektus. 

O šalia visada buvo siuvimas. Mano močiutė (nuotrauka kairėje) buvo savamokslė siuvėja, todėl siuvimas man tapo labai artima ir daug džiaugsmo teikianti veikla.

Prieš metus baigiau siuvėjo-sukirpėjo mokslus, ir dabar esu diplomuota siuvėja. Kol kas gyvuoja mano du projektai - Palapinė (ir NULIS.store parduotuvėje) iš seno palapinės audinio pagamintos daiktinės ir pieštukinės, ir Kaklas - vėjui ir lietui atsparus šalikas.  

Dar domiuosi architektūra ir jau šeštus metus dalyvausiu atviros architektūros festivalyje Open House Vilnius - pirmus metus rinkau medžiagą bei vedžiau ekskursijas, dabar prisidedu organizuojant festivalio renginius. Tai tiek :)

2. Kokie trys žodžiai apibūdintų Tavo asmenybę? 

Esu smalsi, linksma ir kūrybinga.

3. Kas yra Tavo gyvenimo aistros ir motyvacijos?

Neturiu vienos aistros, nesu aistringa žvejė ar keliautoja. Esu nepastovus žmogus, tad aistros kinta priklausomai nuo mane supančių žmonių, veiklų, metų laiko. Kartais aistra tampa kelionės, kartais knygos, kartais maisto gaminimas, bet dažniausiai kažką labai aistringai pradėjus, labai aistringai užmetu ir pamirštu.

O motyvacija ir varomoji jėga yra artimiausi žmonės, šeima, draugai, kartais - išgirstos istorijos. Mane labai lengva įtraukti, jeigu žmogus kalba aistringa ir gerai argumentuota kalba, lengvai pasiduodu avantiūroms.

4. Kas Tave įkvepia? Veikla, žmogus, kita..

Priklausomai nuo veiklos srities - atkaklumo, švelnumo, gerumo įkvepia mano vyras Vytautas, vaikai - Jonas ir Rapolas. Jie motyvuoja būti pavyzdžiu, tad įkvepia drąsos priimti sprendimus, rizikuoti, nes jų akys nukreiptos į mane. Po kelerių metų jie darys taip, kaip aš darau dabar, o tai didelė atsakomybė. Taip pat ir įkvėpimo šaltinis. Mama įkvepia teisingiems ir sąžiningiems sprendimams. Darbui ir veikloms įkvepia draugai, jų istorijos, atkaklumas, sėkmės ir nesėkmės, nuoseklus darbas.

5. Kada, kaip ir nuo ko pradėjai domėtis ekologija ir tvariomis alternatyvomis?

Kažkokio konkretaus laiko ar taško nebuvo, o ir nelaikau savęs itin tvaria ar ekologiška. Bet tikriausiai ekologiškiausiai gyvenau vaikystėje, maitindavausi tėvų sode užaugintomis daržovėmis, kai vanduo į kelionę keliaudavo stiklainyje, o dėvėti tėčio marškinėliai tapdavo šniūreliais pomidorams rišti ir tarnaudavo ilgus metus. Vėliau, aišku, sekė tarpsnis, kai žavėjo vakarų atneštas gėris, pakuotės, paprastumas, greitis, bet matant pasėkmes, ėmiau save stebėti ir jautriau žiūrėti į aplinką, bei po savęs paliekamas atliekas. Tad ekologiškesnio ir tvaresnio gyvenimo dabartyje, semiuosi iš vaikystės.

Mano namuose dauguma daiktų yra dėvėti, tarnaujantys ne vienerius metus, rasti išmesti prie konteinerių ir prikelti naujam gyvenimui, taip pat - iš tėvų ar senelių namų atkeliavę daiktai. Aš mėgstu žmones ir daiktus, pasakojančius įdomias istorijas. Galėčiau ilgai pasakoti į namus atkeliavusių baldų istorijas - man tai kelia daug džiaugsmo. 

Kitas, man atrodo, geras pasirinkimas - pirkti gerus ir kokybiškus daiktus, kuriuos galima būtų naudoti ilgus metus, o atsibodus, išaugus - parduoti ar padovanoti kitiems. Taip elgiuosi su vaikų drabužiais ar batais, perku brangius ir kokybiškus, vėliau parduodu "Vinted" arba pati įsigyju iš ten. Naujų drabužių sau praktiškai neperku, siuvu ir nešioju ilgus metus arba perku dėvėtų drabužių parduotuvėje, man tai irgi teikia daug džiaugsmo, nes niekada nesi tikras, ką rasi.

6. Koks buvo Tavo pirmasis žingsnis tvarumo link?

Nebuvo vieno konkretaus žingsnio, manau tvarumas daugiau ar mažiau visada buvo šalia, nesu greito vartojimo žmogus. Stengiuosi vartoti taupiai, namie pasigaminti buities valymo priemonių, daugelį daiktų, rūbų, indų perku ne naujus, o naudotus kitų žmonių.

7. Kas buvo/yra sunkiausia kalbant apie tvarumą savo kasdienybėje, šeimoje? Kur vis dar yra vietos tobulėjimui?

Sunku atsisakyti patogumo, juk viskas, kas ne ekologiška, sukurta, kad vartotum greitai, patogiai, daug ir nebrangiai. Sunku įtikinti vaikus, kad nereikia tiek žaislų, drabužių, daiktų.

8. Kaip kilo mintis pagaminti Palapines? 

Šarūno Barto filmui “Sutemose”  antikvaro puslapiuose ieškojau senų karinių palapinių, bendravau ir susitikau su labai įdomiais žmonėmis, kurie, šalia pilkai žalių, turėjo ir spalvingų palapinių. Dalį jų įsigijau, dalį prekeiviai padovanojo. Vėliau, jau pasibaigus projektui, kilo mintis iš jų pasiūti daiktinę - pieštukinę. Audiniai gražūs, tvirti ir dar daug metų galės būti naudojami pakeitę savo formą. Kiek vėliau šalia pieštukinių labai organiškai atsirado atvirlaiškiai, pagaminti iš mano tėčio kelionėse užfiksuotų vaizdų.

Kaip ir su audiniu,  taip ir su atsiminimais, kilo mintis juos prikelti naujam gyvenimui - ar galime kitų žmonių gražiausias akimirkas naudoti/vartoti dar kartą?  Ant perdirbto popieriaus atspaudžiau tėtės kelionių gražiausius vaizdus ir kartu su Palapine jie gyvena antrą gyvenimą. Tokia Palapinės istorija. Tai labiau širdies projektas, kuris nežinau, ar tęsis ir vystysis toliau, bet mano gyvenime atliko tam tikrą terapinę misiją.

(Gal tavo tėtis -fotografas? Tikriausiai ne tik mums įstrigo nuostabūs atvirukų vaizdai!) 

Mano tėtis (nuotrauka kairėje) nebuvo fotografas, bet buvo aistringas keliautojas, o skaidrės turi tokį gražų gylį ir spalvą, todėl labai tiko atvirlaiškiams.

9. Kokius dar projektus esi įgyvendinus? 

Sukūriau ir siuvu vandeniui ir vėjui atsparų šaliką  Kaklas - man tai labai mielas širdžiai projektas. Gimė iš poreikio lietingomis dienomis turėti laisvas rankas, kai vedžioju šunį ar važiuoju su dviračiu. Jis sėkmingai gyvuoja jau antrus metus, labai gera, kad žmonėms Kaklas patinka, rekomenduoja savo draugams, ar dovanoja artimiesiems.

10. Kuo dabar domiesi gyvenime, kokia šiuo metu yra Tau įdomi tema, kuria Tu tyrinėji: kokių atsakymų, patarimų ieškai?

Dabar bandau išgyventi vaikų zoom mokslus ir karantiną, daviau sau pažadą per mėnesį perskaityti 3-4 knygas, tai galiu sakyti, kad dabar domiuosi knygomis ir skaitymu.

11. Paskutinė skaityta knyga ar filmas, kurią rekomenduotum (nebūtinai tvarumo link)

William Faulkner “Jeruzale, jeigu tave užmirščiau”. Rekomenduoju dėl kalbos kultūros, įdomios sakinių konstrukcijos. Taip pat dėl knygos įvykių bei veikėjų elgesio, kartais knyga tapdavo kankinančiai skausminga dėl aplinkybių, bet labiau dėl veikėjų poelgių ir pasirinkimų, kurių aš asmeniškai nesirinkčiau. Skaitant atrodo, kad skauda fiziškai nuo nepatogių ir skausmingų pasirinkimų, bet  kiekvienas esame savoje - realioje ar susikurtoje nelaisvėje. Nepatogi knyga, bet labai rekomenduoju!

12. Trys daiktai, kuriuos pasiimtum į negyvenamą salą? Kodėl? 

Dvejopas atsakymas - norisi sakyti, kad pasiimčiau įdomią knygą, mielą niekutį, bet tai kas dabartyje atrodo svarbūs dalykai, negyvenamoje saloje, manau, prarastų savo pirminę svarbą, tad, jeigu galvojant praktiškai, tikriausiai pasiimčiau geriamo vandens, degtukų ir peilį, tiesiog, kad būtų lengviau gyventi.

13. Mėgstamiausia NULIS.store prekė: 

Dr Bronner's muilas, naudoju ir kitiems rekomenduoju!

14. Linkėjimas skaitytojui -

Būkite sveiki!